....29(2)...

Kai senai naktis užmigdyta,
O diena rytą nužudžiusi teisinas
Menkaverčiais mano eilėraščiais
Per kūną bėgioja ir vėl tarsi skruzdėlės
Trapios ekstazės.

Išpildyti noriu save,
Bet ir vėl mintyse vien laukimas...
Banalusis: ryt viskas bus žymiai geriau.

Sutrupu it tas molis vos saulei palietus.
Tavo židžiai - miražas, o ateitis, tik dėlionės detalė.

Pirštai suvilgyti ochros jau tepa namus
Ant išbalusio popieriaus.
Anglimi katės bėgioja stogais.
O akriliniais potepiais spalvingos žmogystos
Išsliūkina tuoktis.

Žodžiuose užšifruota tyla
Prasibrauna pro tavo regėjimų uostus it rūkas.

Tu glostai mane, o aš susigūžęs...
Mintimis vaikausi aitvaro – mūzos.