Tet-a-tet

Kai ji žiūri pro apdulkėjusį langą,
Aš visada praeinu pro šalį,
Kas antrą kelintadienį, palijus.
Jaučiu jos žvilgsnį savo šlapia nugara
Ir vis galvoju, kad reikėtų nusišypsoti.
Nusišypsau jau pasukęs už kampo
Ir įsivaizduoju, kaip ji džiūgauja.
Nuėjąs porą kvartalų- išdrįstu pamojuoti;
Vakare, prieš eidamas gulti- sušnabždu komplimentą.
Ji man mirkteli, aš užsimerkiu...