***

Aš tik klausimas Tavo, vienas po kito
Permestas baltas per tinklą, per laiką
Pamirštas ir vėl sugalvotas, kol švito
Bet dar nepabudo, sustingęs many

Tik atsakymas, jau nebelauktas dienos
Per mažai išsamus, kad juo patikėt
Norėtum, į drebančią saują, delnuos
Suspaudus laikyti, nepaleist, negirdėt

Jog sakais kvepia Tavo tiesa, o mano
Pirštai į žemę suaugę neglosto
Kasdieninės duonos, sprangu nes be pieno
Baltumas, per tinklą atgal vienu mostu.