traukiniai traukiniai traukiniai
jų dundėjimas aidi per miglą
lyg laukinių mustangų banda
lyg perkusiniais grotų poetas
savo knygon sudėjęs sapnus
jis daugiau niekados negiedos
apie amžinus sodus kuriuos
jau senokai aplenkia ruduo
pašnibždom jis kalbės
su mustangų banda
apie moters krūtis
apie liemenį jos
jau daugiau negiedos
tik kalbės pašnibždom
kai dundės ir dundės
traukiniai
traukiniai
traukiniai