1.
cvirkos parke paliekame medžius
sutikti naktį
ir traukiame vyno pilvais į savo puses
kai jau sutinku mykolą - visi girti
psichopatai, mykolas irgi psichopatas
man jo kartais gaila, o kartais
noriu jį pamylėti
jis idealistas ir teatro gyvenimas
švarkas, švariai nusiskutęs, už valandos
jau juoda koža ir su barzda,
taškom užnuodytą vyną, jis vaidina
kad vilniuje gyvena jau 40-50 metų
ir gali gerti kaip nori
nes viskas jau praeityje
2.
tuomet keliaujam į Cafe de Paris,
Gintauto Abariaus sūnėnas sako kad jo darbas
yra verbuoti žmones (jis nenuperka man alaus)
o Girta Erika Jennings mums pasakoja, kad
Pilies gatvė yra Upė
kol mes siūlom kiekvienam žmogui bare
Mykolo ir Ainos iškeptų midijų
galop
seku dvi gražuoles į kažkodėl Salento klubą
kuriame įstabaus grožio mergina
invalido vežimėly, sukasi, o jos vaikinas
su ja kaip su angelu elgiasi, dvidešimt
žmonių, angelas ir laimėjęs žmogaus
protas
3.
jau šviesu, jau prideklamavau
ir tik noriu gultis,
bet Kristukas užsimano pasimaudyti
prancūzparkio fontane
kol kviečiam taxą
- aš tave užmušiu, sako
jeigu ją įskaudinsi
mano broliai tave padarys
galvoju kodėl šiandien taip moteriškai apsirengiau
kai įvažiuojam į Malonioji g.
nusiprausiu duše kojas ir ne tik
o ryte dar kartą
padaręs ką reikia padaryti prieš išeinant
vis dėlto atsisakau pasiūlymo
paskinti mamai juodųjų serbentų
ir traukiu tolyn
į drungną savo gyvenimą