Rašyk
Eilės (72138)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10342)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 29 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Už dešimties minučių Kevinas priejo prie vairuotojo vietos ir nustebęs žiūrėjo į mane. Abiejomis rankomis spausdamas vairą, kad net krumpliai pabalo, žiūrėjau priešais save ir mačiau tik miglą. Neapykanta tėvui degino ne tik mano vidų, bet ir pačią odą.
Netrukus refleksiškai ėmiau ieškoti ginklo savo įdėkle, o jo ten neradęs, ėmiau dairytis į šalis. Prisiminiau, kad tą akimirką, kai Kevinas prisipažino esantis mano brolis, ginklas iškrito man iš rankos. Dabar būtų kvaila lipti iš automobilio ir eiti jo ieškoti.
Kevinas kaip mat suprato, ko ieškau, todėl ištiesė man ranką su kitu ginklu. Greitai jį pagriebiau ir užtaisęs kulkas, tvirtai suėmiau viena ranka. Laisvąją ranką vėl uždėjau ant vairo.
-Tikiuosi, nemanai tokios būsenos vairuoti ir tuo pat metu šaudyti? – atsargiai paklausė Kevinas ir atidarė automibilio dureles. Pajutau, kad jis pabandė mane iškrapštyti lauk, bet aš nepajudėjau nė iš vietos. – Nagi, Džeikobai, padėk man tau padėti išlipti iš čia. Vairuosiu aš. Juk ką tik taip susitarėm, nebūk egoistas.
-Paleisk. - Ramiai ir tyliai pasakiau, o Kevinas taip ir padarė, tačiau dabar jis buvo dar labiau nustebęs nei prieš tai.
-Gerai. Suprantu, kad turi daug rūpesčių, bet juk negali savo konflikto su savimi išlieti ant kitų. Tau prieš mane nereikia būti Bebaimiu, nes aš puikiai žinau, kad tu, kaip ir kiekvienas žmogus, vis tiek turi bent vieną baimę, - Kevinas ir toliau aušino burną, bet aš niekaip negalėjau suprasti jo žodžių prasmės. Man viskas tiesiog plaukė pro šalį. – Jaučiu, kad giliai širdyje esi visiškai kitoks žmogus nei kad dediesi esantis. Viduje esi silpnas ir pažeidžiamas, o tai, ką parodai, tėra tavo kaukė. Po velnių, - Kevinas spjovė kažkur sau per petį. – Tą žinome mes visi. Visi tavo žmonės tai žino ir mato. Tu tik apsimeti, kad esi kietas, bet viduje esi silpnas. Pripažink tai sau, Džeikai.
Jis ir toliau kalbėjo, vis dar bandė man kažką įrodyti, tačiau aš jau nieko nebegirdėjau.
Galų gale netekau kantrybės ir surikau:
-Gana.
Tą akimirką Kevinas nutilo ir sustingo. Žiūrėjo į mane išpūtęs akis.
-Sėsk. Vairuosiu aš.
Kevinas atsisėdo ten pat, kur sėdėjo prieš tai. Užsisegė saugos diržą ir tiesiog laukė.
Galiausiai paleidau vairą ir taip pat užsisegiau diržą. Tada patikrinau ar mašinoje viskas veikia, uždariau dureles ir atidariau langą iki galo. Kevinas pasekė mano pavyzdžiu ir padarė tą patį.
Tada užvedžiau variklį ir jis ėmė garsiai birbti. Paspaudžiau greičio pedalą ir pasakiau Kevinui:
-Pasiruošk. Ir pasistenk nesusimauti.
Jis man linktelėjo ir mes išvažiavom iš skersgatvio.
Tą akirmiką susitikome su savo ilgamečiais priešais. Jų buvo šeši, tačiau jau du buvo nušauti. Kevinas stengėsi nukalti likusius, tačiau aš didžiausiu greičiu važinėjau ratu, todėl šaudyti net ir man buvo beprotiškai sudėtinga. Kiekvieną kartą apsukus ratą, stengiausi mašiną atsukti į priešus tuo kampu, kuriame sėdžiu aš. Turėjau išsaugoti Kevino gyvybę.
Susišaudymas su priešais vyko kaip sulėtintam kine ir tuo pačiu metu beprotiškai žaibišku greičiu. Nežinau, kiek laiko praėjo po to, bet iš mano krūtinės išsiveržė riksmas, kai pamačiau peršautą Keviną. Nežinau nei kaip, nei kada tai įvyko. Nežinau ir to, kaip aš sugebėjau tai praleisti pro akis. Kaip galėjau nepastebėti, kad kažkas iš kitų skersgatvių taikosi į mano brolį. Kaip aš galėjau neapgalvoti tos galimybės, kad jų yra kur kas daugiau, ir kad tie šeši tebuvo tik pasala. Jų čia gyvas velnias. O gal mes atvažiavom tiesiai į jų būveinę. Turėjau susiprasti anksčiau.
Jau ketinau šokti iš automobilio ir sušaudyti visus, tačiau pajutau į burną ir nosį plūstelint kraują. Iš galo kažkas atsitenkė į furgoną ir aš su galva trenkiausi į vairą. Kitą sekundę kraujo upelis ėmė tekėti mano kakta žemyn. Tikriausiai nuo trenkimosi prasiskėliau galvą. Bet man tai nerūpėjo.
Užsimerkiau ir laukiau, kol priešai ateis patikrinti mūsų automobilio.
Vyrukai apsupo furgoną ir ėmė šnekučiuotis. Užsimerkęs, klausiausi, ką jie kalba.
-Manau, jie abu jau mirę.
-Gal pažiūrėkime, kas furgone? Juk neveltui jie važiavo su juo.
-Gera mintis.
-Ar matei iš kurios pusės jie važiavo?
-Ne, aš net nežinau, kas jie tokie.
Pasibaisėjau tuo, kokius žioplius čia tie priešai nusamdė, kad mus susektų ar nužudytų. Vos laikiausi nesusijuokęs.
Jie nuėjo į sunkvežimio galą ir jau atidarinėjo užpakalines dureles, o aš supratau, kad ilgai vaidinti, jog esu negyvas, negaliu. Kaip ir negaliu leisti jiems pavogti mūsų ginklų ir sprogmenų.
Greitai šokau iš automobilio ir ėmiau į juos visus šaudyti. Tiesiog nustebau, kad taip greitai ir lengvai juos įveikiau, tačiau jie dar spėjo man peršauti koją. Tai nieko baisaus, palyginti su tuo, ką jie padarė Kevinui, ir kad galbūt galėjo būti dar blogiau. Buvau visiškai tikras, kad tai dar ne pabaiga. Kada nors mes su jais vėl susidursime, arba jie ateis patys pas mus. O tada kils didžiausias karas per visą tą laiką, kol gyvenu apleistose patalpose, kuriose kadaise gyveno žmonės, ir kurios dabar atrodo, tarsi urvai. 
Priėjės automobilio galą, abejingai pažvelgiau į du, vienas šalia kito, kraujo klane, gulinčius lavonus. Vieną iš jų nuspyriau šalin, kad nemaišytų man uždaryti užpakalines dureles.
Vėl sėdau prie vairo. Nusirengiau iki pusės. Apžiūrėjau savo tatuiruotę ant rankos – tai buvo ugnies ženklas. Man tai reiškė narsą. Pasidariau ją, kai tik atradau apleistas patalpas, kuriose dabar ir gyvenu.
Užsirišau marškinėlius, kuriuos vilkėjau aukščiau tos vietos, kur buvo šautinė žaizda.
Tada liūdnai pažiūrėjau į Keviną. Jam buvo peršautas petis, bet vaikinas kažkodėl netekęs sąmonės. Vėliau pastebėjau, kad jo kakle puikuojasi į odą įstrigusi maža strėlė. Priešai nusprendė trumpam jį užmigdyti. Ištraukęs tą strėlę išmečiau pro langą ir užvedžiau variklį. Netrukus jau riedėjau tuo pačiu keliu, kuriuo važiavome dar prieš susidūrimą su priešais.
Įvažiavęs į zoną pro vartus, pastačiau furgoną stovėjimo aikštelėje. Išlipęs, apėjau automobilį ir ištraukiau iš vidaus vis dar be sąmonės Keviną. Užsimečiau jį ant kupros, kadangi jis tikrai buvo beprotiškai sunkus. Jau vien kiek raumenys sveria. Apsauginiams, kurie mane pasitiko, liepiau kuo skubiau dėžes su ginklais bei sprogmenimis nunešti į ginklų saugyklą. Pats patraukiau link savo kambario.
Atėjęs į kambarį, Keviną paguldžiau į lovą. Kurį laiką stovėjau ir žiūrėjau į jį, vėliau, kai supratau, kad greitu metu jis tikrai nepramerks akių ir nešoks iš lovos, nuėjau prie savo kambaryje esančio baro ir paėmiau degtinės butelį. Perėjęs per kambarį, priėjau prie savo rašomojo stalo ir pasidėjau tą butelį prieš akis. Atsisėdęs, su panieka pažvelgiau į šautinę žaizdą kojoje. Per tą laiką, kol grįžau, nežinia, kiek kraujo nutekėjo, tačiau man tai nerūpėjo. Pasiėmęs peilį, praplėšiau juo odines kelnes ties ta vieta, kur yra žaizda, kad galėčiau lengviau susitvarkyti žaizdą. Tada tvirčiau suėmiau peilį ir įkišau jį į žaizdą. Pajutau siaubingą skausmą, tačiau sukandau dantis ir kentėjau. Po gerų penkių minučių ištraukiau kulką su peilio pagalba. Tada peilį ir kulką padėjau ant stalo, o pasiėmęs degtinės butelį, atsukau kamštelį ir ilgokai žiūrėjau į gėrimą. Nesusilaikęs išgėriau pusę butelio ir tik tada užpyliau alkoholio ant žaizdos. Prieš tai nemažai kraujo nulašėjo ant grindų. Degtinė degino žaizdą dar labiau nei tada, kai peiliu rakinėjausi, traukdamas kulką lauk.
Baigęs šią procedūrą, pažiūrėjau į Keviną. Jis jau buvo pabudęs ir išsigandęs žiūrėjo į mane.
-Kiek ilgai stebi tai, ką darau? – paklausiau ir priėjęs, šleptelėjau šalia brolio. Vis dar laikiau rankoje degtinės butelį ir gurkšnojau tai, kas jame liko.
-Hm... – numykė Kevinas ir pavartė akis. Paskui sunkiai atsiduso ir susiraukė.
Tikriausiai jam skauda petyje žiojėjančią žaizdą, kurioje vis dar puikuojasi kulka. Tačiau tokios pat procedūros, kurią pasidariau sau, broliui daryti nė negalvoju. Turiu žūtbūt surasti iš mūsų kažką, kas bent kiek nusimano apie mediciną. – Nuo pat tada, kai grįžai nuo savo kambaryje esančio baro su šitu, - jis pirštu dūrė į degtinės butelį.
-Surasiu tau pagalbą. Dėl peties, - pakeičiau temą ir užsiverčiau butelį. Ištuštinau viską, kas jame buvo likę ir mečiau jį kažkur šalin. Jis, pariedėjo tolyn, bet aš neatsitojau ir nepakėliau jo. Tik žiūrėjau į brolį panikos kupinu žvilgsniu ir svarsčiau apie tai, ką aš darysiu, jeigu nerasiu medicinos pagalbos.
-Manau, kad turi surasti pagalbos ir pačiam sau, - tyliai sukuždėjo vaikinas ir dar kartą sunkiai atsiduso. – Nes tikrai nemanau, kad išsitraukęs kulką su bakterijų pilnu peiliu ir uždeginęs žaizdą degtine, viskas užgis.
-Dėl manęs nesirūpink. Dabar esi svarbiausias tu. Tau reikia rimtesnės pagalbos, - sumurmėjau ir atsistojau. Jau ketinau eiti iš kambario, bet Kevinas čiupo mano ranką ir aš sustojau. – Kas dar?
-Džeikobai, pažadėk man, kad surasi pagalbos ir sau. Nenoriu, kad tau amputuotų koją, - pareikalavo jis.
-Taip, žinoma, - ištariau vos girdomis, nes tikrai negalvojau apie save ir pagalbą sau. Man to tikrai nereikia. Žaizdos man gyja greitai. -Tiesiog pasistenk išlikti sąmoningas, - pasakiau jam ir išėjau iš kambario.
2015-08-07 00:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-10 23:47
Aivavivau4
hehe užsuku čia kas savaitę paskaityti komentarų, nes jie daugiau intriguoja nei kūrinys (čia tik mano niekam tikusios jaunuolės nuomonė, praleisk pro ausis) patiko CODEIN komentaras išties ir man davė daug minčių ir patarimų. Reikia į tokias litanijas atsižvelgti kad ir kaip norėtųsi savo daryt. Žinau. Pati seniai čia publikavau kūrinį, bet kai išpeikė, komentavo, patarimus žarstė, tai man teko po pernykščiais lapais slėptis ir išmest į šiukšlių dėžę tuos kliedalus :D kartais geriau pasilaikyt pirmuosius rašinius stalčiui, nes paskui mirt iš gėdos norėsis paskaičius tas istorijas dar kartą. nenoriu tavęs nuliūdinti ar pan. rašyk, publikuok. tavo reikalas. vis dėl to jei ne publikuotum niekada nebūtum sužinojusi savo klaidų. Linkiu sėkmės tolimesniuose darbuose. Nenuleisk rankų ir BŪTINAI atsižvelk į komentarus, kurie tau pataria kaip geriau rašyti ir Tu tikrai tobulėsi. Didžiausios sėkmės!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-08 13:25
Laukinė Obelis
Užsispyrimas yra gerai, bet mane glumina šitoks autorės kietakaktiškumas. Aš asmeniškai, kai susilaukiu tiek kritikos ir pasipriešinimo, pasirenku vieną iš šių alternatyvų: arba pripažįstu, kad kritikai bent dalinai teisūs, ir einu savo kūrinio taisyti, pasinaudodama gautais patarimais, arba nusprendžiu, kad su šia kritika nesutinku ir to kūrinio rašykams neberodau, nes jis šiai auditorijai paprasčiausiai netinka. Gal ir durnas pasirinkimas, bet man jis priimtinesnis, nei ievųcės draskymasis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-08 09:55
Aurimaz
Gaila, kad laikui bėgant rašykuose neišlieka kai kurie komentarai. Po 6-7 metų Ievucė atsidarytų savo pirmuosius kūrinius, paskaitytų juos, tada paskaitytų ką parašė komentatoriams - ir suprastų, ką reiškia mirti iš gėdos dusyk per valandą. Būtų nuostabus edukacinis momentas...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-08 08:55
Kostia
Gražu. O komentatoriai bliat pavydi, nes patys taip nesugeba. Nekreipk į juos dėmesio :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-08 00:41
ievųcė
wow protingėjam ne dienom o valandom :) geras geras čia ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-08 00:36
Valkas
Žodis "išsireiškimas" - neteiktinas. Geros dienos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 23:21
ievųcė
ploju už tokį protingą išsireiškimą ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 22:57
Valkas
Paskutinis tamstos komentaras - visiškai nesvarbu, parašytas sarkastiškai ar nuoširdžiai - turi būti nukopijuotas, išsaugotas ir perduotas ateities kartoms. Kai paaugsite, suprasite kodėl.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 21:47
ievųcė
jus krc kai kurie komentatoriai vps nebeturit prie ko prisikabinti tai kabinates prie kiekvieno mano zodzio. todel ir neatsakau i komentarus, nes patys ieškot bėdų lygioj vietoj
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 21:46
ievųcė
kiekvienas rašytojas savo tekstą gina
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 18:38
wrawr
"nekenčiu savo tekstų, bet prieš kritiką juos užstoju su kočėlu ir kibiru tešlos" na na.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 13:30
ievųcė
visų pirma ačiū už išsakytą nuomonę.
1. supratau, ką norėjai pasakyti. dabar būtent taip ir yra, kad nekenčiu visų savo parašytų tekstų. ir dabar jau vien iš neapykantos ne tik tekstui, bet ir  komentatoriams pradėjau redaguoti ir žiūrėti, kur yra padarytos klaidos. kol kas galbūt ir nematome pažangos arba jeigu matote, ji labai minimali, bet neketinu ties tuo sustoti. redaguosiu toliau, perrašinėsiu toliau. darysiu viską, kad pasiekčiau geriausio rezultato. nes būtent tokiu būdu ir pati parašiau savo pirmąją knygą, kuri buvo apie vampyrus ir vilkolakius, tačiau tą istoriją girdėjo tik mano šeimos nariai. ir jie ją girdėjo nuo pradžios iki galo, kai tik parašiau pirmą kartą, girdėjo ir paskutinius rezultatus, kai buvo perrašyta, perredaguota tūkstantį vieną kartą ir tuo užknisau mamą, kad ji net sakydavo "ir vėl tu man skaitysi ta Bafę?" - mano pirmosios knygos pagrindinė herojė vardu Bafė, tačiau tikrai ne ta pati, apie kurią sukurtas serialas. todėl tikrai, iš neapykantos taisysiu savo šią istoriją apie Bebaimį.
2. aš skaitau knygas daugiau nei žiūriu filmus ar serialus. gilinuosi ne į tai, kokia istorija jose papasakota, o kaip autorius sukūręs dialogus, kokios emocijos perteikiamos skaitytojui, ką istorija nutyli, ką pasako, taip pat analizuoju visą knygą, kaip sudarytis pastraipos, kokie žodžiai vartojami ir t.t. ir pan. Kad ir ta pati Divergentė, kurią minėjau anuose komentaruose. aš ne tik filmus mačiau, bet skaičiau ir visas tris dalis po kelis kartus. yra tokių knygų, kurias perskaitau net po kelis kartus, nes per vieną kartą ne viską pastebi ir ne viską išanalizuoji. galbūt per mažai darau progreso, reikėtų prie to daugiau padirbėti ir pati tą suvokiu, bet tikrai padirbėsiu prie visko. laabi ačiū dėl pagalbos su antru punktu, į kurį dabar atsakinėju. pasistengsiu tai perkelti į istoriją ir perteikti, padirbėti ir parašyti/aprašyti viską savais žodžiais, nepanaudojant jūsų minčių.
3. dėl to kad Bebaimis yra atstumiantis, aš sutinku. bet aš specialiai jį tokį padariau, kad vėliau kai atsiras tam tikras žmogus jo gyvenime, jis absoliučiai pasikeistų į gerąją pusę ir visi pamatytų, kad jis nėra jau toks baisus, atstumiantis ir blogas žmogus. tačiau taip pat pasistengsiu net ir dabar, kai jis toks bjaurus ir atstumiantis, atrasti jame ir kažką patrauklaus.
4. pasistengsiu mesti tas klišes.
dar kartą ačiū, man jūsų nuomonė tikrai atrodo profesionali ir ačiū už pagalbą :) padirbėsiu!!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 13:09
Galaxy
Gerai ievųce, savo veržlumu, neišsenkančiu ryžtu ir užsispyrimu tu užsitarnavai tokio komentaro kuri tau parašysiu apie rašymą, ir jis bus be menkaiusio sarkazmo, nuoširdus ir apie tekstą o neapie tave ir dar beleką, taigi jo paklausyk, nes susakysiu tai kas man užkliuvo perskaičius visas tavo kūrinio dalis. Taip prisipažįstu skaičiau probegomis, bet daugiausia visas, kai kurių neįveikaiu ar neįsigilinau, bet vaizdas bendras man yra labai aiškus. ir tai ką pasakysiu bus iš visos mano menkos rašliavavimo patirties, kurią įgijau per 12 metų rašymo praktikos, nors daugiausia sau.
Taigi:
1. Rašyk. Rimtai rašyk daugiau nei rodai kitiems. Rašyk į mobiliaką, sąsiuvinį, el pašto juodraščius. Savo istoriją rašyk visada ir visur, tu turi su ja gyventi ir gyventi joje. Bet atiduok skaitytojui tik tai ką jau skaitei, braukei, trynei perrašynėjai nekentei, norėjai išmesti pykai ir galiausiai ta akimirka kai nekenti savo teksto taip kad rodos jis blogiausias pasaulyje kelk. Nekelk savo teksto tada kai jį myli. Nes meilė yra akla. Jei supratai ką noriu pasakyti, jei ne pasakyk, paaiškinsiu be metaforų :)
2. Skaityk. Visur ir visada. Skaityk el knygas mobiliake, skaityk per pusryčius, per pertraukas, skaityk o ne tik žiūrėk filmus. Filmas yra tik saldainio popieriukas. nes žiūrinti tu niekada neišmoksi parašyti aprašyti įtraukti skaitytoją. Filme žiūrovą įtraukia efektingi spec efektai, veiksmas, gražūs veidai, ir daug kitų vizualinių-emocianalinių aspektų. Aš nieko prieš kiną, filmus aš dievinu, esu kinomanė, nesiginsiu. Bet rašyti taip kaip matai filme netinka. Rašymas yra giliau nei vykstančio veiksmo aprašymas. Tai herojaus vidiniai išgyvenimai, konfliktai, prieštaros, mintys, fobijos, priešistorė. Aprašomas pasaulis turi būti pakankamai detalus ir jei jau sakai kad cementuotą-asfaltuotą miesto dalį apvažiavai "iš nugaros", per žvyruotą dykumą, kuria važiuojant akmenukai garsiai zvimbčiojo į mašinos dugną, ir paranojiškam herojui, pratusiam įžvelgti grėsmę visur (ši paranoja išsivystė per daugelį metu nepavydėtino gyvenimo nepavydėtinomis sąlygomis našlaičiui vaikinukui kuris turėjo išmokti pasirūpinti savimi pats, gyvendamas gatvėje)kėlė nerimą, nes priminė šuvius. Apvažiavai didžiulį ratą per stepes, plytinčias už miesto, prarasdamas laiko, sueikvojai daugiau degalų, kurių atsargos visgi nuolatos senka, bet užtat užtikrinai sau saugią prieigą prie ginklų gamyklos,kurioje dirba "savi". Jie paruošia ginklų atsargų per ilgus mėnesius nurašydami gerus gaminius, slepia juos pogrindžiuose įrengtuose saugyklose rizikuodami savo kailiu, po ginklą iš pagamintos serijos, taip ir susikaupia kelios dėžės vertingos amunicijos, kuria tenka pasiimti ir išsigabenti labai pavojingomis sąlygomis, nes kažkas nuolatos nutekina informaciją priešiškai nusiteikusiems ekstremistų kovotojams, norintiems perimti miesto pogrindinio gyvenimo valdžią į savo rankas. taip galvojo Bebaimis (pravardės vyrukas kratėsi kaip įmanydamas, nes ji jam priminė kiek visko teko paaukoti, kad įgytų tokį "statusą" kitų akyse- būti lyderiu yra sunki užduotis, reikalaujanti padaryti sprendimus, kurie kartais būna nepopuliarūs, skaudina kitus arba atsitempai paskui save skaudžias pasekmes), bet jis Bebaimis, taigi turi pateisinti savo globojamų žmonių pasitikėjimą, todėl turi nugabenti šia ginklų siuntą, sunkiai surinktą ir slėptą, vertingą ir retą krovinį, kuri gauti pasitaiko kartą į pusę metų. Bet informacija visgi buna nutekinama, žybtelėjo mintis Bebaimio galvoja, tą akimirka kai kulkų seriją iš automatinio ginklo susmigo į jų autobusiuko durelių šoną. Kažkas gamykloje juos išduoda. Išduoda laiką, kai jie važiuoja pasiimti brangaus krovinio...- visa šitai aš parašiau prelimenariai taip kaip reikėtų rašyti skaitytojo delei- aiškinant kas ir kodėl vyksta, kas ir kodėl puola, kas ir kodėl yra priešai, kas ir kodėl ką turi, daro, mąsto, veiksmų priešistores ir pasekmes. Žodžiu, tikiuosi tau aišku ką stengiuosi pasakyti. 
3. Pats tavo herojus yra labai atstumiantis. Jis tuščias niekingas padaras. Nepyk, bet taip yra, skaityti nesinori to paties per tą patį, ką nuolat rašai- aš Bebaimis, aš bebaimis, aš laikau atkišęs ginklą. Jei jis turi tokais neigiamas charakterio sąvybes, tai užtenka ja spaminėti kartą- na gal du užtvirtinimui, bet tirkai ne nuolatos. tu rašai apie tą patį NUOLATOS.  bet skaitytojas nėra durnas, jis suprato iš pirmo antro karto, nereikai visada to kartoti, taip ir teksto sutaupysi ir skaitytojo nervų. nes po šimtas pirmo ginklo atkišimo darosi koktu. Sutaupytą teksto raides gali panaudoti aplinkos apibūdinimui, aprašymui, pavyzdžiui, ar kvartalas baisus ir nusmurgęs, ar naujutėlaičių stiklinių dangoraižių, ar mašiniukas surankiotas iš atskirų automobilių dalių, ir net plika akimi matosi kur buvo tiesintas po avarijų bei apšaudimų, ar prabangus džipas visureigis, su patranka priekaboje :) na žodžiu mes nesame tavo galvoje ir nematome to ką matai tu, parodyk mums, papasakok apie savo pasaulį.
4. Mesk klišes. Amerikietiškas pyragas nėra gero rašymo tono pavyzdys. Pavartodama sąvoka amerikietiškas pyragas aš turiuomeny visus saldžiai šlykščius štampuojamus serijalus ir filmus, kur visi tipiniu charakterių, tipinių išvaizdų, ir siužetas visada tipinis. Nėra visiklaikia gražūs arba klaikiai kvaili, žmonės įvairūs ir įvairiapusiai, ir jei tau kyla noras kažką aprašyti, pagalvok kur jau esi tai mačiusi, jei popkultūros filme ar serijale, tada neberašyk. pergalvok iš naujo, buk originali.
Die , tai tikriausiai ilgiausias kad mano parašytas komentaras. Mano neprofesionali nuomonė. Gal kažką iš jos pasisemsi sau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 10:26
balzaminas
O gal kurio?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 10:25
balzaminas
Stiliumi toks pat bet Dominykui 5 tau 1. Kodėl. Pamąstyki.
Dominykas yra =... (kuriam grafomano kūriniui?)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 10:23
balzaminas
Bet geriau nei "Dominykas nusižiovavo"
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 08:37
ievųcė
pavyko. šioje vietoje to ir siekiau, kad būtų juokinga ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-07 08:32
Aurimaz
Buvo labai juokinga. Tęsk.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą