Nekenčiu

Išėjau iš astralinio lauko ribos
Nurausvėjus  tiktakiniam niežuliui
Tikras vilkas dvasnas net iš tolo suos
Bet atleist negebės nusidėjeliui
Ir nelies iškraipytos visaip netiesos
Po kvailumo  savimeilės  užklotais .
Kam gi, viešpatie, tokus tvėrei – be gėdos,
Be užuojautos, nuovokos, nuobirom.
Sužlugdys ir sutryps, o po to išmiegos
Neapykantoj  - meilės  kriterijum.
Bet sulaukus šios žemės erdvės pabaigos
Nusibaigs kaip visi nusibaigėliai.