menas prarasti pjedestalus

kai kompromisai triumfuoja
meilę kalbi
laiku tebūtuoju
ar skųstis gali
kai žiedai keturi
sielą kamuoja
nežinai net kada
pamesta atrasta
tarp jų - praraja

juk tereikia žmogaus
skurdaus prabangaus
nesvarbu jei nuskriaus

sakai mes - nuostabūs
momentą pagavus
mane kedeni
lyg būčiau šunytis
toks mažas išdykęs
vilkų apsupty

bet nebūkim nuostabūs
nekurstykim dramos
nors kartą per dieną
ar tūkstantį metų
šiek tiek atviri
pabūkim dėl meno
prarast pjedestalus