Susikurkim Savo

Keliasi.
Sunkiai.
Eina nusikabinti Juokdario išvaizdos
Nuo pienėmis vis dar žydinčio medžio,
O vėjas pro raktų skylutes
Pro kanalizacijos vamzdžius
Iš delnų raukšlių ir pirštų antspaudų
Vėl identifikavo ne jo asmenybę.

Verkė.

O taip norėjo būti žuvimi
Panirt į baltų pūkų jūrą
Ir uosti jaz (z) minų kvapą amžinai.

Atsigulęs spygliuotoj pievoj stebėjo
Kaip sminga ir smiga į žemę žuvę paukščiai
Norėjo ir jis pakilt ir nukrist [kaip jie]
Negalėjo - plunksnos - sulipintos klijais,
Nes tai, kuo bergždžiai tikėjo
Buvo netikra.

Turėjo tik kojas
Ir galėjo bet kada išeit.