Jau laikas

Birželio rasos kviečia gyvybes
Žiemos speigo nugairintas
Lyg paskutinis ąžuolo lapas
Virpančias,  kabančias...

Šalnos išėjusios,
Sukilo pavasario  vėjai
malonūs, bet stiprūs.

Rankas ir lūpas sudėjusios
Moterys meldžiasi, -
Tik ramybėje sielos tikros.

Veidai nebylūs ir žvilgniai gilūs
Tuk tuk.... tuk,
Pavargo, nuskrido
Akimirkoj - tūkstančiai mylių.