Nekantrauju išgirsti ką vaitoja varnai
skrisdami tau į širdy.
Krūpčioju, kai nuo tavųjų šešėlių
nusineria oda.
Poezija gyvas esu…
Kiekviena tavoji griūnanti raidė
prispaudžia pirštus
ir liepia nutilti.
Vis bandai per mažą tarpelį adatoj
mano saulę išvyst
Atsiveriu uostais savais,
kur laivai po audros
pasirengę nutilti.