Stebuklingą, tykią naktį
Kai kris žvaigždės ant gėlių
Taip norėtus pasakyti
Kad ir aš kažką myliu.
Taip norėtus prisiglausti
Pinavija prie peties
Ir suprasti, ir pajausti
Ką širdis šiąnakt kalbės
O ji daužosi vienatvėj
Aidi žingsniai kambary.
Kad atrastum, reik netekti
Ką gražiausio tu turi.
Tad susėskime lyg sesės
Apsigobusios dalia.
Mėnuo skaisčią Saulę vesis
Ieškot žiedo paslapčia.
Mes pakelkim taurę sūrią
Už išėjusius tolyn.
Ir už tai, ką vis dar turim
Ir kas eina tik brangyn.
Viskas raukšlėm įrašyta
Atminties margam lape.
Įsiminsim naktį šitą
Kai sėdėjome drauge...