gal ir gerai kad
niekas vėlei neišgirdo
t y l o s t a m s o s slopinamų garsų
nešiojančių galūnių šen bei ten
šokliuojančių virtinėj sukibusių
minčių mintelių voratinkliais
nepastebimai pavojingai
kitiems - man
žaidimas su siūlais
krūmais jazminų perbėgęs
sujudina vėjas šakelę
pasisveikinimui gal su manim
išvilkusia širdies voratinklius į naktį
p r a v ė d i n t i r v ė l
paskui tvarkingai
s u v y t i š v y t g r ą ž i n t i
į ker – te – les
kad niekas neįtartų laikino
dingimo nebuvimo įprastoje vietoje
a k i m i r k ą t i k
tik - tik - tuk... ei, širdie
t u n e l a i k r o d i s j o n i e k a s č i a n e r a s t ų
ne taip kaip voratinklius
kuriuos uždrausta braukt šalin
bodėtis jais
slapstyt už baldų, knygų
pasimatavusi pavargusio
šaldytuvo monotoniją širdis
prajuko:
a r i t m i j a i n t e n s i j a veik tos pačios
d a i n a b e ž o d ž i ų b e m e l o d i j o s
juntamas kvėpsnis gėlių pramaišiui
su aromatui nusileist neketinančio
p r i e k a b i a v i m u n e t i k p r i e p l a u č i ų
garsėjančio ir meilikaujamai
nicotine gyvate besirangančio
d – ū – m – o
oh, it‘s realy inside me?..
šalt... šalta...
į – vei – kė
n a k t i e s r y t o s a n d ū r o j e
įsispraudusi vėsuma
o nuo nutilusio šaldytuvo virpuliu
nuvilnijęs baugulys sujaudino
iki širdies gelmių
it‘s done