Jis nepaglostė drebančios manęs
Ir nesutramdė mano lūpų žaismo.
Rytais blaškaus po bundančias gatves,
Ir vis kartoju, kad gyventi keista.
Nešuos ledinę lovą ant pečių,
Nekąstą obuolį po pagalve padėjus.
Tik nelauktai sustoju – išgirstu,
Ką sako smegenys smūgiuodamos:
Jis – gėjus.


Braskuole









