Savo poezijai

Auksiniai žodžiai dingsta.
Jų vietoje dažniau suloja šuo –
ištikimybės liudytojas didis.

Jau nežinau,
ar dar galiu mylėti ką labiau,
kaip šunį kad.

O tie, kurie nutaikėte piktas akis,
nepaskubėkite iššauti,
nes vaikšto po ausis žinia,
kad ir kulka išmokusi sugrįžti atgalio
ir tiesą liudyti švino vardu.