Vasara

... vakarėja.
Sutemų pakraščiais, paauksuotais,
pas tave ateinu.

Tarsi žvakę nešu,
kvapnų žiedą kaštono tylaus -
trupinėlį šviesos.

Paskutinė akimirka
ir išnyksta riba,
tarp tamsos ir šviesos

Tarp tavęs ir manęs
tiek nedaug –
vienas žingsnis į tavąjį glėbį.

Atsidūsta laukai,
po kaitros,
apsigaubia rasos sidabru.

... pasitiki.
Aš į smilgų pasaulį brendu,
mano vasara, aš ateinu.