Žmogau

Žmogau, kodėl šiandiena esi toks piktas,
Kodėl keiksnoji ant valdžios ir žmonių,
Koks kirminas šiandiena graužia Tavo širdį,
Kodėl širsti neturėdamas tam jokių pagrindų.

    Gal būt šiandiena Tau yra sunku gyventi,
    O gal Tau skauda širdį nuo sunkių darbų?
    Gal pyktis liejas iš skurdaus gyvenimo ir nusivylimo.
    Kad Tau šiandiena gyvenime yra sunku.

Nepyk Žmogau, nebūk kitiems kerštingas,
Tikėk, ateis laikai ir pyktis Tau praeis,
Tuomet pajusi, kad esi laimingas,
Ir Žmonės Tavęs už tai nesmerks.

    Tikėk Žmogau, kad gyvenimas gerėja,
    Nors jis artėja labai lėtu žingsniu,
    Bet ateis laikai ir visiems bus gera gyventi,
    Nebus šioje Žemėje nei vargo nei bėdų.

Tuomet visi gyvensime be vargo ir be pykčio,
Šypsosimės sutikę draugą, kaimyną ar kitus,
Gal Tu tuomet pakelsi prieš juos savo kepurę,
Prisipažinsi, kad jiems iki šiol buvai neteisus..