nieko įdomaus

nutolęs nuo asfalto
kur kojas pražergusi
purienų vasara
pasitinka kimšdama
nosį ir gerklę
pūkais ir dulkėmis
lėtinu greitį

dvylikabriauniai kauliukai
be septynetų
be nulių
sprūsta iš po ratų

oranžinės moteriškės
vėjo ištaršytomis
blakstienomis
languoti vyrai
kaip keturių laiptinių
devynaukščiai
pakelėse

atmyniau dviračiu
sėdžiu pilkoje žolėje
minu ir minu
savo nuorūką

pamesta moneta
12 centų
mėlyna kovarnio
plunksna tiek to
užrašysiu


pavadinimą