Talentas

Tylėjo dailininkas spalvomis,
Tik akys tapė būsimą paveikslą,
Ten mūsų žodžiai virtę gėlėmis,
O mes drugiai, kiek kitokie — besparniai.
Sušneko net rausva, matydama žalios
Prisilietimą prie melsvos našlaitės,
ir dažės visuma regėjimais tylos —
Nušvitus atšvaistais blyškioj padangėj
Tada išliejo apmaudą lietum
Maži lašai po pievas išsilieję.
Regiu šviesoj paveikslą: jis puikus.
Kaip įstabiai kūrėjas ištylėjo.