pėdų pasiilgau ateinančių
per ką tik apžėlusį taką,
ir šypsnio kvailiausio dėl nieko
dėl nieko smagiausia šypsotis,
o dar pasiilgau neglostyto
kačiuko prie upės sustingusio,
žvejojančio būsimą dieną –
bekvapio, tik juntamo žvilgsniuose
laukimo per nendres nubėgančiio
kaip gera pro šypsnį stebėtis