Paklodės

Neskaudėjo, kai plakeis drugelio sparnais man į nugarą
tik palikti be proto sunku.
Šiandien lyja
ir krinta balkonai
dar skleidžiasi miesto išdulkinos aušros
virš betoninio pakelės krašto
rymo pienės geltonos,
truputį apduję
sakyčiau iš kaifo,
bet sprendžiant iš visko -
dėl dūmų mašinos.
Pašnibždėt per lengva,
jei klyksiu - manęs negirdės
vien tik sienos
pabalę nuo laiko,
o gal susiraukę nuo saulės
saugo intymią vienatvę.
Gali pagalvoti,
jog kartais ja su tavim dalinuos,
Gali pagalvoti,
kad ilga
ir rimta.
Popieriniai prisiminai, popierinėse nuotraukose
laikinai apsimeskim, jog buvo smagu.