Kartais

Kartais, kai esame vienas kito skardžiai
Paprašau liesti tas sunkiai įžiūrimas viršukalnes manyje,
Kurios mintis tavas it paukščius
Verčia pakeisti kryptį. Sniegenai
Virs upėmis. Skaitau, kai visos
Raidės nusimeta, kai mintys laikosi dietos.
Prisiartinu ir pridėjęs ausį prie mažytės tavo sraigės duobutės
Girdžiu balsus pamėgdžiojančius vasarą.
Atsitraukiu, kaip daro meno kritikai ir žiūriu
Į šedevrą susijaukusiuose Šiaurės poliuose.