Nulijo sniegą, nuodėmes, pernykštį dustą,
Pro nuorūkas jau braunasi atakęs stiebas.
Gamtos varikliai pokši, aimanuoja, dūsta,
Palieka plyšiuose drugių sparnus įsriegtus.
Dar šąla naktį, krūpčioja delčios kalnierius,
Įsisega į atlapą girtuoklio dūmas.
Kažkas ant miesto rūko kamuolių pabėręs,
Tave seniai į pašalius sapnų nustūmęs.
Rytais naujienos laikraštyj yra tik raidės -
Hieroglifai kaip gatvių labirintų vijos.
(Skulptūros basos - elgetų ministrai braido.)
Atsekt tave bandau, tik ką daryt pavijus?
Kaštonas sprogsta, išneša dangun skeveldras -
Nespėju pasislėpt, jau niekada nespėsiu.
Girdėjau aidą tolstantį, kada tu beldei.
-------------------------------------------------
Ant virvės skalbiniai, ir aš, sūpavos vėsūs.