kada vėl?

2015 04 16

Naktimis nemiegu
Išmokau lietų atmintinai,
Kiekvieną natą įkalinęs
Šnabždu it užkerėtas.

Klausausi, kaip ji
Parsėlina pamiršusi skėtį,
Perbraukia ranka plaukus
It mažytį akvariumą pilną lapų
Ir šypsosi...

Prieinu sušildyti.
Ir visi rytojai tampa sutepti
Nepastebimu laukimu.

Vėl...

Išrenku žvaigždes
Iš jos akių
It geriausias draugas dviratį užsimerkęs.
Žinau kiekvieną slaptavietę.

Sako: saugok jas;
Pasėsim, kai bus tinkamas laikas.

Visada užuolaidas paliekame atitrauktas.
Nėra paslapčių tarp tos šilkinės prieblandos
Ir manęs kopenčio jos viršukalnėm.

Kai nurimstam suvokiam,
Jog jaunystė išsikvepia,
Kaip audra...
Vėliau sėdi ant sunaikinto miesto skardžių
Ir grožisi. Prisimindama kiekvieną glamonę.
Kiekvieną sutiktą veidą...
Save.

Tik nežino kodel?