Apie begemotą, kuris bijojo skiepų

Gyveno kartą paprasčiausias begemotas,
Ir labai, labai bijojo jis skiepų,
Jis žaidė futbolą kartu su raganosiu,
Ir maudėsi su varna Marabu.

Bet kenguru skelbimą pakabino,
Kad nuo geltos jiems skiepytis reikės,
Nuo dramblio iki musės tegu žino,
Kad nuo skiepų jie niekur nepabėgs.

Bet begemotas nieko neatsakė,
Nes buvo jis labai, labai bailus,
Drebėjo jis iš baimės tarsi lapas,
Ir klausinėdavo ar daktaras baisus.

O kai pamatė ilgą, ilgą švirkštą,
Neteko amo vargšas begemotas,
Net savo draugą Marabu pamiršo,
Ir darėsi tai baltas tai spalvotas.

Ir jis pasislėpė kamputyje ant spintos,
Ir oda buvo jo geltona ir keista,
Sugėdino ji daktaras, - nerimta,
Skiepų bijojai, – susirgai gelta.

-------------------------------------

Jeigu, vaikai, jums sirgti nusibodo,
Jeigu namuose  liūdna, nuobodu,         
Įsivaizduokite, kaip vilkui  bloga,
Nes jis taisyt bijodavo dantų.