Malda

Padovanok man sidabrinį lietų...
Atsiklaupęs ant pilkšvo asfalto
vidury naktinės gatvės,
po kojomis išvysiu marmurą;
ir liksiu nuogas.

Virš cinkuotos vonios
palenkęs varvančius plaukus,
norėsiu sugrįžti atgal.

Ir klūpėti.

Kalbėdamas kruvinas maldas...
kol išgirsiu tavo žingsnį;
ir Dievo man nebereikės.