Nupiešiau medinį namą,
Nei per aukštą, nei per žemą,
Kad jame gyvent galėtų,
Aš, mama ir mano tėtis.
Bet kažko dar namui trūksta?
-O gi kaminas nerūksta!
Brūkšt ir juodu teptuku,
Dūmus pasukau ratu.
Atsikėlęs kitą rytą,
Piešinį pamatė Vytas,
Ki-ki-ki linksmai kvatoja,
-Pripaišiau aš namui kojas.
Ir kai eisim meškerioti,
Namą su savim vedžiosim,
Ir prie ežero nakvynei,
Nereikės mums palapinės.