Miško gyventojų rūpesčiai

Aš manau, papasakoti verta,
Kas miške nutiko vieną kartą,
Kai meška lėtai iš guolio kilo,
Nekantriems kiškučiams padai svilo.

Kai būrys linksmuolių voveraičių,
Jau surinko krūvą popieraičių,
Pulkas bebrų sunkiai geldą vilko,
Pamiškėj pamatė žolę smilkstant.

Briedis padangą tuomet rideno,
Šeškas iš paskos smagiai tapseno,
Bet, pamatę gaisrą, sunerimo,
Puolė bėgt - kiti jau jį gesino.

Tuoj suskrido pulkas vandens paukščių,
Snapuose pasėmę vandens šaukštą,
Purškė - ir ugnis iš lėto geso,
Kiškiai vikriai kojom smėlį kasė.

Kai meška iš lėto atlapsėjo,
Degt žolė per pusę sumažėjo,
Griebus šaką, ji per ugnį tvojo,
O po to dar garsiai užriaumojo:

- Ką pagausiu miške šiukšles metant,
Apkabinsiu stipriai, švelniai sakant,
Glėbyje pabuvę dieną, kitą,
Gal ir pagalvos, kur mest šiukšlytę!