Dilgė

Iš kur tas troškimas gyventi
lendančios iš pamatų
tas žalias ir blyškus gyventi
kurio nesuprantu
pirštais suspaudžiu jos galvą
nutraukiu liaunas rankeles
ji nepasiduoda ir kanda
suleidžia giliau šakneles
iš kur tas troškimas augti
įveikiant net buką mane
paleidusi ją atsitraukiu
atidžiai pažiūriu į save

žalia mano nusinėrusi
dantukai iškritę visi
šaknelės sudžiūvusios mėtosi
sutręšusiam patvory