VeidrodisTu lyg žmogus
Be jausmo ir be vienatvės,
Kaip miniatiūrinė krištolo skeveldra
Žėrinti mėnulio apšviestoj tamsoj.
Tu lyg užburianti magijos šakelė
Su savo kalba ir tuščiais žodžiais,
Galbūt nesuprantamais,
O gal tiesiog dar neišgirstais.
Tu lyg jaunesnysis vėjo sūnus
Su nubrozdintu veidu
Ir siela negrįžtančio išskridusio paukščio.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2003-12-21 16:12
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 19:48
"Kaip miniatiūrinė krištolo skeveldra
Žėrinti mėnulio apšviestoj tamsoj. ".. tas labai patiko..grazhu :)///// Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 18:50
„Nėra žmogaus, ir nebėra vienatvės,
nusineši, ir jausmas paskui sekė, tie žodžiai - viduje, o tu - vėl gatvėj, ir vėjas tarsi paukštis nesugrįžtantis - į tolį lekia...“ =) Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 18:16
visiškai sutinku su tavimi... taip mes rašome dėl savęs ir sau... ir kartais tiap nutinka kad ta mūsų kūryba patinka arba nea svetimiems..
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 18:12
tikėjausi ko nors ypatingesnio... kažkaip labai įprasti žodžiai, nėra veiksmo... tiesiog eilės... nieko kito...
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 17:13
na jau pati pradžia:
"Tu lyg žmogus Be jausmo ir be vienatvės," ne geriau būtų: "Tu lyg žmogus Be jausmo ir vienatvės,"? Ir t.t. ir pan. ;] nėr ritmikos. Nesiskaito, vat. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |