poezijos įvadas

pagal Kobo Abė


mes visi čia
sukišom plunksnas
duobėje smėlynuos
pas tą moterį
kuri galuojasi nešdama
vandenį naščiais
ir kasa ramiu ritmu
nedejuodama

mes čiupsim ją
kol pikti vyrai žiūrės
prievartausim
smėlio bus tiek
kad visi springsim
o ji vis vien atsistos
ir aplies
mūsų įkaitusias
galvas

mes liksim
nieks mūsų neras
gal moterį užkels
padės ant smėlio
ant krašto
kol mes kasim ir kasim
vis giliau palikdami
smėlėtas plunksnas