kely

Turi būti bent viena kelionė.
  Tarkime, išeina laukan. Išsyk surunka – taip negailestingai spigina šviesuliai ir atspindžiai, bloškia garsų ir formų gausybė.
  -  Gal likti?
  -  Ne, eikim.
  Ir išeina. Išeina stotelėn, ten ir sustoja. Nuo skardinio stogelio negailestingai spigina atsispindėjusi saulė. Kad tik jis neištirptų ir neimtų tekėti, garuoti dangun, maišytis su baltais debesim. Tas skardinis garas.
Keliaujantiems stotelės link keliai keli. Vienas sukasi iš dūmotų pikšvų miglų, driekiasi su savim vilkdamas visą tą gamybos garą. Tai todėl kelias po kojom pilkas. Kitas sprunka nuo geltonų laukų, kur privalėjo sprogti viso pasaulio rapsai ir saulėgrąžos, ir pienės, – taip geltona nebūna. Tų dviejų kelių maišalynė dulkes po kojom verčia kažkokiom gelzganom, nei šiokiom, nei tokiom. O kitas tįsta kaip tįsęs. Ką jis gali atnešti? Gal tai dulkės jo, kelių sankirtoj išbirusios. Visus buvusius išnešioja va šitie automobiliai – blizgūs, sučiurę, naujutėliai ar kiek pavėžinėti. Ir patys nežino, kokius debesis sukelia, kieno ramybę išvaiko. Ir visi susitinka viename, kažkur nuvesiančiame.
  Stebi kelią, kuriuo turėtų eiti. Laukia. Pirštai panyra įkaitusiame plaukų varyje, žvilgiame, tekančiam. Šėmas debesis lėtai, visai be jėgų šliaužia mėlynu taku, pridengia visai nuogą šviesą. Prigęsta plaukai, debesį pajutę.
  -  Tuo pirštu duok ženklą.
  Ištiesta ranka sujudina karštą orą. Debesis, nusliūkinęs savo, vėl leidžia plikai šviesai deginti dulkes: jų nebeliks pažemėj, kils garas, kol vėlei nusileis ant gelzgano kelio.
  -  O dabar kas? – koja muša nekantrų ritmą.
  Viršum tarsi netikėtai susiburia šėmi debesys, nerangiai užsilipa vienas ant kito ir visai neskuba atsiskirti. Be noro, be jėgų juda. Ar juda... O automobiliai lyg pamišę burzgia, kliudydami šešėlius, kurie dabar virsta katėmis, pailsusiomis ant ilgo kelio. Iš jauno piktumo išbėga į vidurį kojos, į šalis išstumdo sauso oro bangas delnai, ir stodamas suurzgia variklis. Gailiai sucypia praveriamos durelės ir dar nerangiau įsilipa viena koja, kita... Dunksteli durelės ir liūdnai suburzgia automobilis, spalvą dulkėse palikdamas.