gimiau ir augau dėžėje
vėliau nuėjau žaisti į dėžę
kurioje yra smėlio
dabar visą dieną
pakuoju įvairaus dydžio
dėžes
grįžtu iš darbo – dėžės centre į
dėžę mikrorajone
važiuoju didelėje skardinėje dėžėje nr. 53
arba atbirbiu
savojoje skardinėje dėžę pavadinimu „opel“
kurią rusakalbis kaimynas vadina oriol
kylu lifto dėže į paskutinį aukštą
spaudžiu durų skambutį
sakau įleisk mane į dėžę
čia aš
bet tas aš šįvakar kažkoks
labai reliatyvus
iš šaldytuvo dėžės išimu dėžę alaus
aprasojusį butelį priglaudžiu
meilingai prie skruosto
vėsuma ramina
nurieda lašas rasotas
atkemšu butelį
po dangteliu
užrašas
bandyti dar kartą
spoksau į TV dėžę
spaudau pultelį
fone į pakaušį byra žodžiai:
jau pilna šiukšlių dėžė
įsispirk į batus ir išnešk
leidžiuosi lifto dėže
kylu lifto dėže
grįžtu prie TV dėžės
kišenėje ieškau dėžutės
degtuku
nueinu pasišildyti
priešpiečių dėžės
likučio
atsikemšu dar vieną alaus
sumurmėjęs
kad šiąnakt miegosiu
svetainėj
jau po vi
durnakčio
užlenkiu sofos dėžutę
išsitraukiu patalynę
krentu į dėžiamiegę
sapnuoju kaip rūšiuoju gražias
gofruoto kartono dėžes
rytoj atsikėlus tas pats
barška
priešpiečių dėžutės
leidžiuos lifto dėže
valau sniegą
nuo savo opelio
ir taip jau be galo be krašto
keisiu ir keisiu dėžes
kol rasiu galiausiai kokią patogią
lakuotą
kur bus po dangčiu
užrašyta
bandykite dar kartą