O rateli, mielas virbale,
užgriebk mane į šitą
vidurius sukančią sriubą
kad pabūčiau ir suprasčiau
kur man ne vieta
o gal, o gal,
o gal ir ne.
oi
pasijuokim
nes baisiausia nesusitarti su savimi
kad tuomet
kai užtrauks migla
nepamirštum krypties
kuria siųsti visus
sumaniusius
tau sukliudyti
kad nepamirštum
iš kurios pusės skaityti
tą nežinią klaidžiojančią jų veiduose
prisidengusia
reikšminga mina
kad išeitum
kai tau laiko rankas.
Pasijuokim kol
dar esame sveiki,
kol linksmai linguojam
galvas užrietę
žvelgdami į „globėjus“
mėtančius į mus
išminties akmenis.