Dar kartą apie savo vaiduoklius

Kaip trimačiame kine
šešėliai vaikšto braižo sienas
tarytum piešia jie paveikslus manyje
ir suka kamuolį iš mano sielos
aš negaliu suvokt
tikrovė tai ar sapnas
kai veidrody matau ne tik save
bet  dar ir tai 
kas slepiasi už būsimų dienų,
šešėliai braidžioja po tuščia lapą
ko ieško ten - jei nieko ten nėra
o lapas vis labiau išbąla
ir tuščia tuščia širdyje
surinksiu vaško žvakės šviesą
padovanosiu vaiduokliškiem šešėliams
nes jie tuščias rankas man tiesia
gal su šviesa nupieš gražiausią  gėlę....