Pupytės

-


Subinės ir papai...
Papai tie, kaip lapai
fikuso - sau kabo
šiek tiek įstrižais,

o aš prasižiojęs,
stverčiau - seilės teka,
saujom už tų papų,
mergos - kaip dangus...

Dieve Dieve Dieve,
tark man, žodį, kitą –
jeigu rojus yra,
kaip?! gyvent turiu -

po mirties, kad lėkčiau
rojun, ir be saiko
glamonėt galėč sau 
tuos visus papus, ten,


kur mergos tokios,
papai jų, ir žopos*
angelais dainuotų -
visas aš tarp jų...

Jei jos nusidėję –
pragaran jei eis jos?..
Man nereik to rojaus,
tik palik papus...

- - - - - - - - - - - - - -
Subinės ir papai...
Papai tie, kaip lapai
fikuso - į šonus
šiek tiek įstrižai,

ir aš, susikrimtęs,
grįžęs iš koncerto,
su Dievu kalbuosi
per jų tuos papus.




Žopos* – ne vaikiški
Užpakaliukai