Eik pro šalį
tyliai liūdesį
šiandien aš ne tau
o tu ne mano
nerašau apie tave
ir tu tirpsti
lyg pastogėj
besislapstantis varveklis.
Aš jaučiu
kaip tu šalta srove
nuvingiuoji ir dingsti
į žemę
dar griaustiniai nesibeldžia
dar anksti
bet pavasaris
į širdis saulę žeria.
Neįmanoma
neįsileisti, nepajust
eik pro šalį
liūdesį dulkėtas
svaigų lašą
aš sulos geriu
lyg marga boružė
šauksiu lietų.
Jis nuplaus
pilkumo likučius
ir nusišypsot privers
praeivį
laistys žolę
atgaivins medžius
plauks laukais
pavasaris lyg laivas.