Išsirpau iš saulėlydžio fono,
Iš plunksnuotų baltų debesų,
Vakarinės pašvaistės dėlionių,
Iš nuogos
kasdienybės
„Esu“.
Nesiaudrinu. Valtį prie kranto
Teliuškuoja bangelės. Ramu.
Išbalsavus kartumą gyventi,
Ryto saulei
ieškosiu
namų.
Kai vyzdžiai fokusuoja peizažą,
Patyrimais aruodai pilnės.
Dabartis – tai vien posūkis mažas
Ilgo kelio
dienot iš
nakties.
Išsijojau save ir negaila,
Tuštumos atspindžiai nekamuos.
Apsvaigimas nuo liūdesio gailių
Išgaruos
iš vertybių
sumos.


Čia ne Aš
















