Katinėlis
Rainakėlis
kniaukė palei gryčią
mat sugavo
pirmą pelę
tyčia ar netyčia
žolėje kažkas
judėjo
žadino smalsumą
katinėlis
mokslus ėjęs
laikės atsargumo
ūsus kreipė
jis prieš vėją
uodega virpėjo
šoktelėjęs šuolį
capt
ir pelę nugalėjo
o maža širdelė jo
„Su pergale! „
kaip laikrodis ciksėjo.
Nieks deja nematė
niekas katinėlio
nepagyrė
o pelės nepagailėjo...