Ši diena…
Nežinomybės
Klaidžioja keliuos,
Sustoja kryžkeliuos…
Parimus Dievo mintyje
Vis atsitolina švytėjimu
Rimties į saulės šviesą,
Įbridusi į rūko vėsą,
Lietum nuplaukia
Debesų pilkais laivais
Į pažadėtą dangų
Ar pragaro niūriuos urvuos
Už nuodėmes klaikias
Gyvatėm, šliužais rangos,
Ieškodama šviesios vilties,
Ištrūkt, pakilt iš nebūties
Ir Rojaus obelim pražysti
Vėl iš naujo…
Nuslyst į žemę
Nušvitimo spinduliais,
Su kylančia dvasia
Ir atvira širdim
Vėl klaidžioti keliais.
Ieškoti atgaivos –
Ne ašarų, ne pražūties
Ne be prasmės pralieto kraujo...
2003
2003-12-22 02:56
Galbūt ir perkrautas kaip visa ko perkrauta diena...
2003-12-21 22:07
Tikrai - neblogas dvasia, tikrai - perkrautas tekstu...
2003-12-21 11:49
G e r a s . . . tik ar truputį "neperkrautas" ? / / / /.
2003-12-21 11:39
isoriskai patrauke.. kazkoki bangavima izvelgiau :)
2003-12-21 10:29
artimos mintys man paciai. Tik pastebejau, kad Lietuvoje daznai poezijoje naudojamas zodis kraujas. Paprastai ir kartu graziai sudeliotos mintys, tik man asmeniskai norisi pakeisti paskutine eilute, bet tai skonio reikalas. Idomu skaityti darbus ir zinoti, kad yra siela, kuri taip pat jaucia pasauli kaip ir as pati. :) Regina, jus man artima. Esate vyresne , bet ar galiu kreiptis " tu"? Gero sekmadienio. Meiles sparnais skrenda mintis Vilniaus link :)
2003-12-21 06:21
O. Su visa pagarba jūsų amžiui: man irgi poezija nėra tai, ką galiu paskaityt pas jus. Tos prasmės, kur pas jus tvyro man dar mokykloje buvo nebeįdomios. Poezija yra erezija. Atsiprašau, kad galvoju kitaip.
2003-12-21 03:09
//// saldziu brangioji ;*