Audropolio pabėgėlis

Už tavos nugaros tamsa
Siekia, menka paklode
Pėdas kutena kaip per žolę.
Aplink tos kalvos tyli
Lyg nematytų. Galėtų -
Šimtui metų uždarytų.
Rūko pirštais tau už nugaros,
Rankomis šešėlių,
Akimis pažemės vėlių.

Giraitėj Pabėgėlio siluetas
Įmanytų - slėptųsi
Ar virstų vienu iš medžių.