Minutinė keverzonė

Pasistatysiu sau namą. Ne todėl, kad man reiktų pastogės, o todėl, kad jis uždaras. Liksiu vienas kaip visad ir kam kažką įsileisti? Atsiribosiu ir būsiu sau. Skaičiuosiu upes, kurių neturiu, valgysiu maitą, meniniam alkiui pasotinti. O menas - tai ne kas jums atrodo esąs, o man. Šiurkštus, vienišas ir subtiliai egoistiškas. Tai man natūralu. Nereikės ir stogo - žvaigždėse ieškosiu harmonijos. O kas bus, kai suprasiu, ko man iš tikrųjų reikia? Jaunas žmogus su silpna sveikata ir sutrikdyta pasaulėjauta. Mano drebančios rankos primins apie mirtį - gražią ir dievišką. Ir aš nebeklausiu ar būti, nes atsakymas tenai - mėnulio karalienės skrynioje. Tarnausiu mirčiai, sakau, kaip ir mes visi...