nuraudonijusios odos paviršium
jau svetimumo gruodas.
tik tvinksi smilkiniuos
beverčiu melagingu lietimu
išprakaituotas šaltas pažiūrėjimas –
ne žvilgsnis.
ne tu sakai netiesą –
sako geiduliai iš praeities,
ne aš smingu į minkštą smėlio kalną,
o mano būsimasis laikas dingsta.
kai netikrumą įvyniotą tarsi
kvapnią puokštę
įdėjęs į mane
žinai –
nepasiliksi.