Skambiausioji styga

Kvietė mokslas, kultūra ir dainų šventės,
Ir mokyklos džiaugės jaunuma.
Mes norėjom dirbti ir gyventi,
Kad senatvė tapt patikima.

Išsibarstė darbas, traktoriai ir knygos –
Trūko ir „skambiausioji styga“...
Eurosąjunga už kvotas rodė špygą, –
Mat ją surietė infliacijos liga...

Likviduota Ignalinos atominė.
Kilęs noras vėl statyti ką?..
Tik, kad nepradėta dar, o jau užkimo –
Nuo riksmų prikibo „kvaraba“.

Devalvuoja pinigai ir liaudies turtas,
Parceliuoja užsieniui žemes
Net krepšiniui samdo negriškas kohortas,
Atominei kvies japoniškas galvas.

Seimas barškina naujaisiais eurais,
Neskaičiuodami susižeria kaip mat.
Neelitui lieka maišas kiauras,
Tarsi kolūkiečiui vargstant anuomet.

Prezidentei ekonomika nerūpi.
Mat, kariaut su Rusija mus ves:
Sems ir eurus ne iš tautos ūkio,
Gimdančio bankrotų šimtines.

Rėkiam – „laisvė“, „nepriklausomybė“,
Jaunimėlis džiaugias Vakarais.
Dar kiti – Varėnos šilų grybais
Ir išmindžiotais šernų takais.

Neskambėjusi styga nutrūko.
Nebėra ir prisiminti kam.
„Ite missa est“, – kažkas sušuko,
Baigėsi rinkimai, reiškia, po viskam.

Korumpuotas Seimas vėlei klykaus,
Sėbrai ir tarnai juos nuolat sups.
Sups ir šoks stringuotos panos nykios.
Prieš kvailybę vėl tauta suklups.