Kol

Pro debesis veržiasi mintys
Eiliavimo ritmas per lietų
Belikęs nuo rašalo gintis
Ant popieriaus vingiais palieku
Tą sunkiai suvokiamą prasmę
Pardavusią savo vienybę
Už klausimą vieną: „O kas mes? „
Į viską nagais  įsikibę
Paleidžiame žodžiais beverčiais
Žybsniu užniūniuodamį lopšį
Nors prakaitu verčia ir verčia
Rytojus į ateitį ropšti
Užmigusio sapno į niekur
Su aidu melodija skamba
Ir aš gal skambėdamas miegu
Kol lašas kaip sniegena tampa...