Gegutė ir klumpės

Paklydo laikrody gegutė,
Rodyklę užkabinus kojom.
Sustoja, plasteli truputį,
Tik kū ir kū
                kvailai kartoja.

Galvoj sraigtelis suklibėjo,
Suardė raibės balso paštą.
Nejau lyg išblaškytą vėjo
Netikrą laiką
                  teks išmesti?

Ir kas gi bus dabar, galvoju,
Kaip sužinoti, kas dar tikra?
Galuojuos vabalu be kojų,
Bandau ropot
                per laiko stiklą.

O, sliduma! Už ko laikytis,
Kai kelią aitrina likimas,
Ir sutemos pakampiuos žydi,
Kad net mirtis
                    kikenti ima.

Supurtau laikrodį – gegutę.
Gal tas varžtelis grįš į vietą,
Atbus kukavimas menkutis,
Ir klumpes leis
                  toliau dėvėti?