vėl perkėloj vėl ištiestais delnais
į lietų veidu širdimi į mūšą
kokia kryptim dabar lemtis paleis
už stiklo slenksčio kelias nebedūžta
„esi stipri“ išklausiusi daug kartų
tebetikiu stebuklais ir bedugnėm
sutramdžius audrą supranti jog verta
ir skrist ir krist ir plaukti jeigu plukdo
saulėtas uostas laukė laukia lauks
ar grįžčiau dulke ar žvaigžde ar niekuo
todėl keliams tiek žemės tiek dangaus
palaiminki lemtie jau eisiu dėkui