2015 02 27
Skruzdėlės bėga per kaklą,
Kai palinkus klausaisi širdies.
Skersgatviuos nemiaukia katės,
Nes tavo aidas iškraipo žodžius,
Kuriuos griaustinis cikadom pavirtęs per tvaną,
Išbaido mažus laivelius.
Seku minčių gijomis šiandien,
Tad papūsk man rytinės pašvaistės į smilkinius,
Kai reiks tyliai nubust.
Spalvomis pievoj atsiveria akys,
Kai kužduosi su drobėm nedrąsiai.
Teptukas bebaimis ant tavo plaukų,
Jau nubraukė pirmąją rasą,
Avietinis skruostų raudonis pridengė blyškų
Dar neišsivadėjančios mėnesienos alsavimą.
Kiekvienas spendlis ausų ar krūties pašaukia sniegenas...
Busti,
O aureolė plaukų apgaubia mano vienatvę.
Aš vest ketinu, jei ateisi prie skardžio
- kur atsiveria akys peizažams.
Basikom lietumi nuvilnysim
Gaivinančiais kūnų tornadais.