Juodai baltas sausis

Sulaukiau vėl baltojo sniego
Ir drumzlinio sausio lietaus,
Bet skausmas apnuogintas miega, -
Nes nėra mano mielo sūnaus.

Metai liūdesio, spengienčio šalčio,
Gal sušalo tik meilė pirma,
Net ir laikas betikslis vis trankos, -
Nemalšina jis skausmo, o ne!

Baltas sausis kraujuojančiais tiltais
Neša juodą miražą namų,
Kaip sakyk, iš to skausmo pakilti,
Kur išbėgt balto sausio laiku?

Tai tiesa, kad varvekliais sušąla
Karčios ašaros skruostuos mamos,
Kad skausmas pajuodęs be galo
Krenta grumstais ant karsto lentos...

Nesuprasite motinų skausmo,
Jei namatėte džiaugsmo švelnaus...
Baltas sausis kraujuojančiai šaukia, -
Jungiam sielas, o kas jas užjaus!?