Ledas

Atsispyrė nuo ledo ir pakilo
Svajonės ir viltys į orą.
Besisukant sustojo viskas,
Čempionas bus po kelių sekundžių
Arba užmirštas kaip iššvaistytas laikas.

Mintį keitė vis nauja,
Ar namo lydės žmonių minia?
Ar miegot iš laimės, ar iš nevilties negalės?
O baisiausia, kad nematė
Jog užstrigo jis sustojusiam laike.

Kabėjo mąstydamas kaip nusileis
Ar įvertins teisėjai ar durklą svajonėn įsmeigs.
Bet sąstingis toks jausmas tik stiprėjo,
O mintys vis daugiau baimės sėjo.
Ledas atgal priimt nenorėjo.

Keistuolis buvo jis ore,
Taip ir liko gyvent svajonėj,
Ne esamam laike.